Kelionė į UK
Parašytas: 2009-01-25, 5:28 pm
Grizes is Norvegijos kalnu uzsikrieciau kelionininko virusu ir galvojau kur cia nulekti. Taigi, be ilgu pasiruosimu, tik nusipirkau geresne navigacija, gerimu ir cigareciu ))) Kaip vaziuot irgi neplanavau - tik suradau kelta, is anksto uzsibukinau 2 val nakties uz 26 Eur is Prancuzijos.
Pirma karta nusprendziau vaziuoti per Lenkija diena. Vidurdieni isvazevau ir iskarto nustaciau trumpiausia marsruta. Tipo galvojau aplankti mokamus kelius (3x9 lt), bet pravazeves po keleta kaimu, visiskai nevalytais keliukais, greitai apsigalvojau ir islekiau i pagrindine autostrada. Dar viena bandyma kuri atlikinejau - nelekti. Kad kuo maziau lenkimu, itampos, nuovargio. Taigi, Lenkija pravazevau be nuotykiu, tik praziopsojau paskuitine degaline - Vokietyjoj uz ta klaida brangiai sumokejau. Vokieciu autobamai netgi man pasirode liudnoki, vazevau jau nakti, masinu beveik nebuvo, lyjo, ruosiausi jau kur stoti nakvynei. Kol masciau kur stoti ar degalinei ar aikstelei uzsiroviau ant radaro, po raudono blico praejo visas miegas ir nusprendziau kad reikia tepti slydes is tu vokieciu kad moket nepriverstu, tuo labiau kad siena buvo arti ganetinai. Sekanti karta pajutau nuovargi jau likus 300 km iki kelto jau svintant. Bet nusprendziau kad geriau davaziuoti iki kelto ir tenai pamiegoti. Sustodavau kas 100 km pasivaiksciot ir atsigerti arbatos. Patekau i rytinius kamscius, labai nesamoningai taip vaziuoji sau vienas ir poto staigiai prie kokio dydmescio papuoli i spustys. Bet, pasikartosiu, niekur nelekiau, dazniausiai ant kruizo ir visai nepavargau. Pamenu kei tekdavo netgi iki Varsuvos kuo greiciau davaziuot tai nusikaldavau nesveikai.
Atvazeves prie kelto, turejau palaukti 2 val, taip pat prancuzai priverte sumoketi dar 13 eur dieninio kelto kainos skirtuma. Pamiegoti nei pries kelto nei tuo labiau kelte (truputi siubavo taip nesveikai) nesigavo. Dar gerai buvau padares kad isjungiau signalizacija (grizdamas is Stockholmo siubuojantis keltas pribaige mano akuma). Ruosiausi sunkiausiam isbandymui - vazevimui priesinga kryptim. Taciau isvaziuojant is kelto kazkaip supratau kad gryba pjaunu - paaiskejo kad ten dar europietiskai sureguliuotas eismas )) Nei vienoj sienoi nei stabde pasieneciai nei tikrino dokumentus. Smulkmena, bet malonu ))
UK dar kelis simtus myliu, kelios avarines situacijos, as net ir dabar kartais issuku i priesinga puse, non-stopu. Bendrai pravazevau virs 2300 km. Prikolnai daba maluosi cia.
Pirma karta nusprendziau vaziuoti per Lenkija diena. Vidurdieni isvazevau ir iskarto nustaciau trumpiausia marsruta. Tipo galvojau aplankti mokamus kelius (3x9 lt), bet pravazeves po keleta kaimu, visiskai nevalytais keliukais, greitai apsigalvojau ir islekiau i pagrindine autostrada. Dar viena bandyma kuri atlikinejau - nelekti. Kad kuo maziau lenkimu, itampos, nuovargio. Taigi, Lenkija pravazevau be nuotykiu, tik praziopsojau paskuitine degaline - Vokietyjoj uz ta klaida brangiai sumokejau. Vokieciu autobamai netgi man pasirode liudnoki, vazevau jau nakti, masinu beveik nebuvo, lyjo, ruosiausi jau kur stoti nakvynei. Kol masciau kur stoti ar degalinei ar aikstelei uzsiroviau ant radaro, po raudono blico praejo visas miegas ir nusprendziau kad reikia tepti slydes is tu vokieciu kad moket nepriverstu, tuo labiau kad siena buvo arti ganetinai. Sekanti karta pajutau nuovargi jau likus 300 km iki kelto jau svintant. Bet nusprendziau kad geriau davaziuoti iki kelto ir tenai pamiegoti. Sustodavau kas 100 km pasivaiksciot ir atsigerti arbatos. Patekau i rytinius kamscius, labai nesamoningai taip vaziuoji sau vienas ir poto staigiai prie kokio dydmescio papuoli i spustys. Bet, pasikartosiu, niekur nelekiau, dazniausiai ant kruizo ir visai nepavargau. Pamenu kei tekdavo netgi iki Varsuvos kuo greiciau davaziuot tai nusikaldavau nesveikai.
Atvazeves prie kelto, turejau palaukti 2 val, taip pat prancuzai priverte sumoketi dar 13 eur dieninio kelto kainos skirtuma. Pamiegoti nei pries kelto nei tuo labiau kelte (truputi siubavo taip nesveikai) nesigavo. Dar gerai buvau padares kad isjungiau signalizacija (grizdamas is Stockholmo siubuojantis keltas pribaige mano akuma). Ruosiausi sunkiausiam isbandymui - vazevimui priesinga kryptim. Taciau isvaziuojant is kelto kazkaip supratau kad gryba pjaunu - paaiskejo kad ten dar europietiskai sureguliuotas eismas )) Nei vienoj sienoi nei stabde pasieneciai nei tikrino dokumentus. Smulkmena, bet malonu ))
UK dar kelis simtus myliu, kelios avarines situacijos, as net ir dabar kartais issuku i priesinga puse, non-stopu. Bendrai pravazevau virs 2300 km. Prikolnai daba maluosi cia.