Pagaliau prisiverciau pasiskaiciuoti keliones islaidas ir issivesti sioki toki vidurki
Taigi, nuvaziuota viso 3961 km, (pagal foriko skaitliuka 2476mylios), nuo kiemo,iki kiemo. Kurui isleista 289 eurai, cia imant vidutini rublio - euro kursa tomis dienomis 1 X 71. Beje,pries kelione, forikas siek tiek nesveikavo,rijo tepalus ir kura. Isvaziavus is namu su pilnu baku, vos iki latviu Rezeknes datraukiau. Visa kelione forikas buvo maitinamas Xado tepalais, tai griztant zenkliai pasikeite parodymai, Jau nuo rusijos miesto Ostrov davaziuota iki pat namu(tuo paciu marsrutu) ir bake dar apie 20L likutis buvo.
Siaip visokiom kitokiom reikmem isleidom,visiskai netaupydami 16820 RUB (236 eur) bet,tai tik pagal surinktus cekius. Nemazai islaidu buvo ir be cekiu,tai baras, tai atsiskaitymas su valtininku,nugabenusiu i sala ir daug visokiu smulkmenu,kuriu jau ir nepamenu.Manau su viskuo apie 25000 tikrai issvaistem savo malonumams
Siaip,kaip buvau numates, kad keliones biudzetas neturetu virsyti apie 700 euru, tai panasiai ir isejo. Gal,su vizomis,draudimais,foriko paruosimais, 1000 euru ir susidarytu, bet,kaip tokiai kelionei, manau tai visai priimtina.
Su skaiciais kaip ir viskas. Dabar bandysiu glaustai apie pacia kelione. Susitikom su keliauninkais LT pasienyje,Zarasuose.Apie vidury Latvijos Modesto forikas uzsioziavo,pradejo kaisti variklis. Problema gana greit nustatem,trukes virsutinis radiatoriaus bakelis. Bet visos pastangos beda pasalinti,buvo bergzdzios. Teko kabinti Modes forika ant slipso ir iki Piterio tempti ant buksyro. Piteryje gan operatyviai radiatorius buvo pakeistas i nauja,ačiū musu kolegai Antonui. Piteryje kelioms dienoms buvome issiskyre su Giedriais ir Modestu. As vaziavau savais reikalais,o jie ekspromtu,savo nuoziura,pasirodo aplink Ladogos ezera apvaziavo
Pagal plana, buvo numatyta pirmiausia aplankyti Ruskealos parka,tai senas marmuro karjeras, is kurio buvo vezamas akmuo daugeliui Piterio architekturos paminklu statybai. Kadangi mano kolegos turedami laiko jau bande aplankyti si parka,tai patare nesiverzti ten labai,nes parkas sausakimsas turistu ir netekes savo laukinio zavesio. Taigi negaisom laiko ir nulekem prie antrojo numatyto tikslo, kriokliu "bielyje mosty". Reikia dar pastebeti,kad asfaltuoti keliai pasibaigia mazdaug ties siaurine Ladoga. Toliau praktiskai visur zvirkeliai ir misko keliukai.Kai kur pakankamai lygus,galima iki 120 spausti,o nemazai kur ir vos 20-30 judi
Kaip ir buvo rasyta kitu keliautoju aprasymuose, kelias iki kriokliu ganetinai nelygus. Jei butume uztaike dregnesniu metu laiku,nezinia kaip butu sekesi privaziuoti. Bet,mums sekesi,davaziavom iki pat vietos. Buvo minciu ten isikurti stovykla,bet,pasirodo,ta vieta taip pat gausiai uzkariauta turistu ir kinematografininku. Tuo metu kai lankemes,kaip tik ten kazkoki siuzeta filmavo. Siaip,patys kriokliai tikrai verti demesio,nors,tuo metu laiku vandens gerokai maziau yra ir,pasak kitu keliautoju,ispudis kur kas mazesnis.
Sekantis ir pagrindinis musu tikslas Vottovara. Tai mistinis kalnas,ant kurio buna nepaaiskinamu dalyku. Kreivi medziai,keistai vienodai sutruke dideli akmens rieduliai, keistai besielgianti elektronika,negirdeti pauksciu.
Pakeliui Modesto forikas kazkur uzsimyne ant vinies. Vidury misku remontas buvo tik vienas,verem sniura ir beda isspresta. Turbut dar ir dabar tas sniuras Modes forike atlieka savo darba
Atvaziavus iki kaimo Gimoly, prasidejo kelio iki kalno paieskos. Pacioje pradzioje,nuo zvirkelio dar yra zenklas,rodantis i kalna. Toliau jokiu zenklu,viskas tik pagal navigatoriu ir aprasymus. Bet,kuo toliau,tuo tvirciau vaziavosi,nes aiskiai matesi,pagal kelia,kad kryptis tiksli. Sutikome vietini vedli su UAZ,kuris patare vaziuoti kairiu keliu(yra du keliai privaziuoti prie kalno,is kaires ir is desines puses) pasak to vietinio,su musu technika,desiniu keliu geriau nerizikuot. Po teisybei,tai as paskui gailejausi,kad nepravaziavom dar ir desiniu keliu. Nors,jei oras butu buves dregnesnis,mes ir tuo kairiuoju pravaziave nebutume. Esant ganetinai sausiems orams,balu gylis buvo forikams ties bamperiu virsumi.
Aplink pati kalna taip pat pilna turistu, bet plotas toks didziulis,kad juos sutinki gana retai. Dar pora kartu pasiklausineje vietiniu gidu, siaip taip davaziavom iki, taip vadinamos siaurines stovyklos. Iki jos turistus vezioja GAZ 66. Tas soferis gerokai uzpyko,kai mes jo kelyje pasimaisem,mat,bizni is jo atemem,patys davaziavom
Tiesa sakant,iki pacios stovyklos,tik su GAZ 66 ir imanoma davaziuot,nes,paskutiniai 100-150 metru forikui ir, kaip paaiskejo rimtesniems dzipams,neiveikiami. visas laukas isbarstytas didziuliais akmenimis,nuo 0,5 iki 1m skersmens,kai kur ir didesni. Gazas lipa per juos be didesniu problemu,o kitiems truksta klirenso ir ratu dydzio. Nu bet gi si karta atvaziavo durniai ir Lietuvos,tai kur jau nepabandysim pravaziuot
Reguliuojant Giedriui,akmenu virsunemis,siek tiek padroziant sankaba vistik davaziavom iki pat stovyklos
Net GAZ66 soferis pagarbiau ziuret pradejo
Pirmaji vakara Modestas neiskente ir isejo apsidairyt po kalno apylinkes. Buvo jau vakaras,tai zinoma pasiklydo. Jau norejom kelt drona,kad savo mirksinciomis sviesomis parodytu jam kelia. Bet,sutiko vietini kazkoki atsiskyreli,kuris ir parode kelia i stovykla.
Kita ryta jau visi issiruosem i dienos isvyka,po kalno apylinkes. Vaizdai tikrai verti visu pastangu, siekiant sio tikslo. Toks vaizdas,kad pries N metu,kazkokia nesuvokiama jega suskalde didziulius akmenis,suraite medziu kamienus i mistines formas. Dronas niekaip nenorejo skraidyti ir filmuoti,visa laika dingdavo rysys tarp pulto ir paties drono. Su Giedres fotiku taip pat kazkas ten dejosi negero.
Aplink kalna yra daugybe didesniu ir mazesniu ezeriuku. Kiek ziurejome,nei vienos zuvies taip ir nemateme. Nors,vietiniai aiskino,kad tikrai yra. Is pauksciu giesmiu,girdejosi tik velai vakare kazkokio naktinio paukscio ciulbejimas.
Pacioje kalno virsuneje augmenijos beveik nera. Tik seni sudziuve,suraityti medziu kamienai ir skurdi,virziu bei retu krumoksniu flora. Mano manymu,sio kalno virsuneje yra buvusi akmens skaldykla. Bet,pagal akmens apdirbima,matosi,kad tai buve ne viena tukstanti metu atgal. Cia ir susikerta tradicine istorija,su tikraja. Daug ko dar ten nepamatem,butu gerai dar karta ten apsilankyti jau kelioms dienoms apsistojus ir patyrineti viska nuodugniau.Poros dienu Vottovarai pasirodo yra zenkliai mazai
Po Vottovaros akmenynu,vel sustreikavo forikai.Modesto foriui truko priekine spyruokle,o Giedriu foriui atplyso galinio amortiko stakanas. Jau buvo minciu sukti link namu,bet,siek tiek aplope parankinemis priemonemis forikus,letai yremes i prieki,su viltimi,kad rasime kur rimtesnio remonto.
Palike Vottovara,pasukome i pietrycius,link Medvezjegorsko,prie Onegos ezero,(cia forikai ir buvo atstayti i normalia,kelionine bukle)kur numateme aplankyti garsiaja sala Kizi. Tai etnografinis muziejus po atviru dangumi,kazkas panasaus i musu Rumsiskes. Tik patekti i ji nera taip paprasta. Mat,normaliu keliu iki tos salos kaip ir nerasta. Rusijos valdzia bande tiesti magistralini kelia iki perkelos,bet,kaip daznai pas juos buna,baigesi finansavimas,baigesi ir statybos. Taigi,apie 60km reikia vaziuoti lyg ir placiu,bet ziauriai apleistu zvirkeliu,o paskutinius kilometrus jau tik didesnio pravazumo automobiliai ryztasi vaziuoti. Visi kiti,palieka savo automobilius zvirkelio pabaigoje ir eina pesti. Na,mes,savaime suprantama vaziavome iki pat ezero kranto
Davaziavus kilo klausimas,kaip pasiekti ta sala. Oficialios,rimtos prieplaukos ten kaip ir nera.Yra tik nedidelis lieptelis,vietiniu zveju pasistatytas. Bet mums kaip visada sekesi. Kaip tik tuo metu atplauke vienas is vietiniu zveju,kazkokiais savais reikalais. Pakalbinus iskart sutiko mums padeti ir visus perkele su savo valtimi i kita kranta.Taip pat prizadejo parplukdyti atgal,kai prisiziuresime i muzieju. Deja,patekome jau gerokai i pavakare,kai visi muziejaus objektai jau buvo uzdaromi,bet,keleta namu dar spejome apziureti. Prisipirke siuvenyru grizome prie masiniuku ir skubiai nulekem ieskoti nakvynes,kuria radome gudziame miske prie nedidelio ezeriuko.
Sekanti diena buvo paskirta sungito paieskoms(juodas,vandeni valantis akmuo) ir bandymams pasiekti onegos ezero pakranciu petroglifus(tai senoves zmoniu raiziniai ant akmens). Modesto deka,radome sungito kasykla ir prisikroveme i valias to mistinio akmens. Toliau,numate vieta zemelapyje,bandeme pasiekti tuos petroglifus. Deja,visi privaziavimai ne musu technikai. Vienintelis kelias,kuriuo galima butu privaziuoti,yra uzkirstas sugriuvusio tilto per upe. Ten sutikome lietuviu dzipioru kolona,tai jie pasakojo,kad davaziuoti galima pakrantemis,bet tik ne su musu forikais.Ju ruostiems patruliams ten gervintis prireikia. Taigi buvo nuspresta pasinaudoti vietiniu siuloma paslauga,nuplukdyti mus iki ezero upe. Visas tas malonumas,mums visiems kartu kainavo 5000 rubliu. Be to,tas valtininkas dar ir aprode visus tuos piesinius. Manau,patys butume ju kelias dienas ieskoje ir dar ne faktas,kad butume rade
Labai jau nepastebimi jie.
Onegos ezero pakrante,buvo ko gero paskutine nakvyne daugiau-maziau laukineje gamtoje. Toliau jau kelias vede link namu,link civilizacijos. Vel prasidejo plentai ir neidomus nuobodus kelias. Pakeliui dar aplankeme Niznij Novgorodo tvirtove, bet,tai jau niekaip nesiderino su bendra keliones programa,lankyti laukines gamtos paminklus. O ir jautesi bendras keliones nuovargis,taigi link namu jau skridome su veju. Beje, siena i Rusija ir atgal pasirinkome ne Pitalovo posta,o siek tiek siauriau,nedidelis postas Vainagi. Sunkvezimiu ten neleidzia,o ir lengvuju beveik nera,tai sienos kirtimo procedura tikrai nedaug laiko atima.O ir pareigunai daug mandagesni,nei tuose pagrindiniuose postuose.
Tai tiek tu ispudziu. Kelione tikrai visiems patiko,o man asmeniskai,noretusi dar ir pakartoti.
Zemiau ikeliu keleta kadru is keliones. Bandysiu pataikyti chronologine tvarka,kaip ir aprasymas