Subaru Forester Klubas

Parašytas: **2011-01-08, 1:26 am**

AIsku na reik tiketis naujasisi laikys

Parašytas: **2011-01-09, 10:18 am**

cia jonai be mistikos neapseita.
Skaiciau kad japonai daznai neturi nei ketvirto kambario nei auksto, nei vietu lektuve ar traukinyje, mat i ketverta panasus jerogligas pas juos reiskia-mirtis.
tai vat, tavo reduktoriai ir gaista, nes po tris ketvertus turi.
ar pakankamai inzinieriskai paaiskinau :sad:
beje , Jonai, koks pas mane reduktorius?

Parašytas: **2011-01-09, 6:06 pm**

rusai bande aiskintis sita problema ir priejo isvados,kad tiesiog nepakankamas tepimas yra,kazkaip mazai tepalo sukelia iki satelitu ir ilgiau pabuksavus,kai satelitai daugiausia dirba,tepimo stygius duoda savo rezultatus.Butent del sito subiro pirmasis mano reduktorius ir manau kad ir antras

Parašytas: **2011-01-09, 6:35 pm**

jo, tikrai, primenei , rašė rusai

Parašytas: **2011-01-09, 7:26 pm**

Tai gal konstrukcijoje padaryta klaidu, ko nera difuose su 4.1 perdavimu. Vizualiai kaip atrodo? Vienodai?

Parašytas: **2011-01-09, 7:37 pm**

Tai matyt medziagos skirtingos

Na reiks koki karta paskerst reduktoriu, as kadangi pusiau zemaitis tai turiu pats pamatyt ir paciupinet kad isitikint

Parašytas: **2011-01-09, 10:22 pm**

Jonas6x6 rašė:pili tepalo daug virš normos ir gerai?

ne, problema ne čia.

jei problema ne cia,tada belieka metalo kokybe,matyt maziau grudintas.Va dabartiniam reduktoriuje pradejo luzinet chvostoviko krumpliai,ko niekad nera buve anksciau.O su dabartiniu tikrai vazinejau zymiai atsargiau nei su ankstesniais,plius dar xado ivaryta doze,taigi,belieka tik metalas :o

Parašytas: **2011-01-09, 10:49 pm**

Jei visa kita identiska, tik pora skiriasi, tai nepagalvojot, kad satelitai prie didesnio perdavimo skaiciaus turi didesni sukimo momenta atlaikyt?

Parašytas: **2011-01-09, 11:02 pm**

Jonas6x6 rašė: O trečiam ir ketvirtam nuėjo šaibom poros.

Nu tai tada tik metalas arba jo apdirbimas lieka. Nu arba dar suvedimas, nors nesinoretu tiket

O kokiose auto gamykloje statomi 4,44? ar tik ne kokiuose 1.8?
Gal dar variantas, jei dezute nuo vieno, pora nuo kito, tai gal del nevienodu gamybos salygu ar dqr konors koks mikroskopinis musimas atsiranda ar koks mikroskopinis issicentravimas. Velniai zino. Bet jei viskas gamykloje surinkta, tada lieka tik metalas arba tepimo trukumas. Su didesniu perdavimo skaicium dantratis tyrtetu buti kazkiek didesnis, reiskia prie to pacio greicio automobilio greicio jo linijinis greitis bus didesnis. Ir iscentrine jega kartu didesne. Galbut ji ir nusviedzia tepala i krastus. Ir pilk tu jo ten kiek nori, vistiek ateis ta riba, kai nusvaidys viska. Nebent po spaudimu ji paduoti tiesiai i ta vieta kur dantraciai sukimba. Taip padaryta kaikuriuose didziuosiuose traktoriuose su priverstiniu tepimu.

Parašytas: **2011-01-10, 1:18 am**

Jonai, perskaičiau viską iki galo ir žinai ką? nori aš tau apie kompus papasakosiu? Pavyzdžiui kodėl geriau ksh nei sh :-D

Parašytas: **2011-01-10, 9:41 am**

ArunasV rašė:Jonai, perskaičiau viską iki galo ir žinai ką? nori aš tau apie kompus papasakosiu? Pavyzdžiui kodėl geriau ksh nei sh :-D

O man labiausiai senas geras bash patinka

Parašytas: **2011-01-10, 2:28 pm**

Jonas6x6 rašė:nepamiršk, kad dabartinis buvo biudžetinis variantas - chvastavykas vieno, planetarkė kito.

niekaip netikiu,kad gamykloje kiekvieno difo krumpliaracius gamina atskirai.Taip ju kaina butu kosmine.greiciausiai cia suvedimas nebuvo tinkamai padarytas.Duotuoju atveju,itariu kad buvo perdaug suleisti(iverzti) krumpliai,del to juos pradejo lauzyti.Per mazai suleidus,krupliai drozia vienas kita.Va pagauti ta viduriuka ir yra pagrindine problema.

Parašytas: **2011-01-10, 9:31 pm**

Įdomus skaitalas Jonai :]
Su tiek žinių ir praktinių bandymų gal išvesi tokį perdavimų santykį, kuris ne lūžinėtų, būtų našus ir patvarus :]

Parašytas: **2011-01-10, 9:50 pm**

Jonas6x6 rašė: Vat žinai kas įdomu.
Vicino mašina - iš gamyklos išeina - motoras galingas, ratai dideli. perdavimas 4,44 bet penkta pavara prie 100 tik 2500rpm.
kontrabosinis leacy - iš gamyklos motoras neitin galingas, ratai nitin dideli, perdavimas 4.1 bet penkta pavara prie 100 jau 3200rpm.
Paprastas foresteris irgi turi 4,1 perdavimą, ir prie 100 irgi apie 3000rpm.
Suprantu, kad didinant ratą reikia didinti perdavimo skaičių. Arba lėtinti dėžę. Na, kažkurią grandį. Tiesiog jei didelis ratas ir greitas difas tai apkraunama dėžė. JEi didelis ratas ir lėtas difas - dėžė neapkraunama, arba apkraunama mažiau.
Pamenu, kai gamykla konstravo Niva MARŠ.

Kitas dalykas - kodėl skiriasi gabaritai priekinio ir galino difų. Visų subaru galinis difas yra mažesnis.

Ir dar vienas - svarbus momentas.

Pas visus visus subaru atmosferikus mechaninėm dėžėm, o taip pat pas visus automatus, koks motoras bebūtų - priekinis ir galinis difai yra vienodo perdavimo skaičiaus. Pas turbo foriką, turbo outbeką ir su mechanine dėže jis taip pat yra vienodas priekyje ir gale.
O pas GT legacy, GT imprezą ir visus EU, USA WRX'us - priekinis difas stovi 3.9, tada centro difas 1.1 ir galo difas jau 3.545. Taip išeina, kad kardanas specialiai yra lėčiau sukamas, ir sukimą vėl greitina galinis difas.
Niekaip nesuprantu kodėl. Svarsčiau, kad gal šitaip siekiama apsaugoti galinį difą, kuris yra mažesnio diametro nei priekinis, nuo sulaužymo?
Bet kaip tada paaiškinti, kad pas JDM WRX bei STi, kurie turi ženkliai galingesnius motorus ne EU ar USA modeliai, visgi stovi difai vienodi, ir būtent su 4.44 peravimu??????????

Speju, kad pas galingesnius modelius, nesvarbu kad vienodas perdavimas, skirsis metalo marke, jo apdirbimas. Tikriausiai todel ir Vicino forike is pradziu byrejo satelitai, pora laike. Po pakeitimo galbut buvo ideta pora nuo kazkokio silpnesnio modelio, todel ir pora pabiro.
Gabaritai priekinio ir galinio greiciausiai skiriasi del to, kad i gala pas visus (gal) subarikus perduodama maziau jegos. Nera reikalo reduktoriu daryti toki pat kaip priekyje. Taip sutaupoma kazkiek svoroi, o kaip zinia, visi gamintojai stengiasi taupyti kilogramus kiek imanoma.
kas liecia greicius ir rpm, tai cia zinoma itakoja ir deze ir reduktoriai ir ratu dydis. Tiesiog reiktu viska matematiskai suskaiciuot.
Desninguma tu difu tikriausiai galima butu atsekti smulkiai isanalizavus visu automobiliu parametrus - galia, sukimo momentus, deziu perdavimus, greicius, kokioms salygoms kurta (rinka) ir t.t. Nesinoretu tiketi, kad gamintojai tiesiog dare is to ka po ranka turejo. Taip galima butu sakyti apie ta niva, nes rusu konstruktoriai daugiau samodielscikai. Tikriausiai skaiciuot tingi, tai daro bandymu ir klaidu keliu... Tame pavyzdyje (niva Marsh) razdatke ir tiltai jau turetu buti nuo kokio GAZ66, kad keturguba (ar kiek ten tos astuntuko dezes pagrindines poros sk.) sukimimo momenta atlaikytu... O gal kitokios priezastys tokio sprendimo. Umom rossiju nie poniat...

Parašytas: **2011-01-10, 10:32 pm**

Jonas6x6 rašė:Galinis difas nuo 1,8 automato legacy 1989m ir 2,5 automato forester 2000m, tiek pas Sturbo forester 2000m yra identiški - tiek pagal perdavimą, tiek pagal išvaizdą, tiek pagal detalės kodą.
O kad subaru viską gamina būtent iš ko pakliuvo - tuo net abejoti nereikia, kaip kitaip paaiškintum vieną automato modelį visoms mašinoms iki 1998, vieną nuo 1999 iki 2008, taip pat vieną mechaninės dėžės modelį, pusašius, tinkančius visoms be išimties mašinoms, identiškus visų mašinų šarnyrus, traukių antgalius ir t.t. ir t.t. ir panašiai.

Tai gal i atsargines dalis eina kas pakliuvo ir vienodu kodu, o gamykloje gal normaliai daro... Ciam kaip pas rusus tarybiniais laikais.

Subaru Forester Klubas

Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester

Re: Apie Forester