PATARIMAI PERKANTIEMS NAUDOTĄ AUTOMOBILĮ
1. Pries perkant automobili, paruoskit ir pasiimkit su savim maza magnetuka, susukta i skudureli. Ji susukt tokiu budu, kad jis vos vos laikytusi ant saldytuvo. Toks daikciukas pades jums suprast, buvo automobilis patekes i avarija ar ne.
2. Jus turite suzinoti buvo perdazytas automobilis ar ne, ar ne prarudijes kebulas. Ir tas ir tas, sumazina automobilio gyvavimo laika, ir zinoma KAINA. Lipdukai, juosteles, uzrasai dazniausiai skirti tam, kad paslepti kebulo defektus. Perziurekite visas gumines ir plastmasines dalis, ant ju neturi buti dazu. Atidarykit kapota, ir palyginkite dazu spalvas po kapotu ir ant kebulo.
3. Patikrinkite kaip uzsidaro visos durys. Atminkite, pas automobili su geru kebulu tarpai tarp kebulo ir dureliu turi buti vienodi.
4. Apziurekite ratus. Labai svarbu yra, kad padangos susidevejimas butu tolygus, nes kitaip tai rodo pakabos defektus (nors ir bloga suvedima). Jeigu ratlankiai yra is lengvuju metalu lydinio, tai po smugio gali atsirasti deformacija.
5. Dabar apie varikli. Benzino kvapo visiskai negali buti. Viskas po kapoto dangciu turi buti svaru, kitaip purvas gali nurodyti tai, kad slepiamas koks nors variklio defektas ( pvz. alyvos nutekejimas). Jei ka nors radot, yra galimybe, kad variklis buvo perkaites.
6. Pasistenkite surasti instrumentu zymes (ant varztu). Jei rasite ju, tai reiks, kad i varykli jau buvo landziota, reiskia buvo kazkokiu gedimu. O tai gali ir pasikartoti.
7. Atidarykite alyvos iliejimo angos dangti. Jei ant jo yra tokia substancija panasi i pasta ( juodos spalvos), tai reiskia, kad variklio tepimo sistema yra ne visiskai tvarkinga, arba gali buti net toks variantas, kad variklis buvo perkaites. Visiskai tvarkingame variklyje, viskas ka jus pamatysite viduje turi buti auksinio atspalvio.
8. Jei yra atskira anga ant radiatoriaus, tai gerai ja apziurekite. Rudys ant jos gali reiksti (vel) variklio perkaitima. Antifrizas ar tosolas gali buti bet kokios spalvos, bet jis turi buti permatomas, be visokiu priemaisu. Ant jo pavirsiaus neturi buti alyvos demiu.
9. Apziurekite visas gumines dalis. Ant ju neturi buti jokiu itrukimu. Labai atidziai apziurekite aukstos itampos laidus(AIL), ir visus dirzelius. Jei AIL atrodo taip, lyg per juos perejo svitriniu popieriu, tai gali reiksti, kad norima nuslepti pagaminimo data (ant ju tai daznai rasoma), arba ju senuma.
10. Uzveskite varikli, atidarykite alyvos uzpilimo angos dangti. Patikrinkite, kad is ten neitu ismetamosios dujos. Tai reikstu, kad greitai prireiks bloko remonto.
11. Patikrinkite ismetamasias dujas. Jos turi buti blankiai-pilkos. Jei juodos- kuro sistemos defektas, jai melinos- i degimo kameras patenka alyva.
12. Patikrinkite pakaba. Dabar truputi pravaziuokite. Kai pradedat judet, neturi buti jokiu pasaliniu garsu. Stabdant irgi. Sustokite. Issukit vaira iki galo, bandykit pajudet. Tokioj padetyje, pasaliniai garsai reikstu "granatu" defektus.
13. Stabdziai. Ant asfalto staigiai iki galo paspauskit stabdzius. Iseikit, apziurekit likusias zymes. Jos turi buti simetriskos ir tiesios. Stabdant vairo neturi traukti i kuri nors sona.
14. Apziurekite amortizatorius. Ant ju neturi buti alyvos zymiu.
15. Pasukiokit vaira. Jokiu pasaliniu garsu neturi buti.
16. Perkant Dyzelini aparata, padirbus varikliui ir ji isjungus jis turi baigti dirbti ta pacia akimirka. Jei pasukus uzvedimo raktuka isjungt varikli susidaro ispudis, jog alkuninis velenas dar keleta karteliu prasisuko, reiskia, jog variklis jau gerai "pavarges".
17. Kitas patarimas perkant dyzelini varikli - paziureti, ar gumines zarnos, kuriomis teka ausinamasis skystis, nera labai kietos, nes jei jos kietos - reiskia, jog i ausinimo sistema patenka slegis is cilindru, o tai pirmasis rimto remonto pozymis.
18. Reikia atkreipti demesi i priekines lempas - jos turi buti to paties gamintojo. Skirtumas gali reiskti buvusi priekio defekta.
19. Kiek imanoma daugiau apziureti ivairiu detaliu, ant kuriu ispausta pagaminimo data. Jei daug kur skiriasi - masina buvo perrinkinejama, o tai gali buri avarijos ar net skendimo pozymis.
20. Elektros instaliacijoje automobiliu gamintojai nenaudoja buitiniu "izoliaciju", todel i tai reiketu atkreipti demesi
21. Dar svarbu, nors pasitaiko retai, bet atkreipti demesi, ar nera perkalti kebulo (po kapotu) numeris. Tai gali sudaryti problemu ne tik registruojant Regitroje, bet ir vykstant i uzsieni.
22. Jei automobilis (pergazavus) meta tirsta balta duma, beveik kaip gara, galimas variklio tarpines nesandarumas ir ausinimo skystis patenka i variklio degimo kameras. Tuo atveju reiketu (susilus varikliui iki darbines temperaturos) paspaudyti ausinimo sistemos zarneles (issipletimo bakelio kamstis turi buti tampriai uzsuktas), jeigu jos kietos ir neina ju ispausti - vadinasi tarpinei "kaput". Vaziuoti siek tiek dar galima siuo automobiliu, taciau patartina butu atlaisvinti issipletimo bakelio kamsti, kad slegis nesuplesytu radiatoriaus.
23. Jei nuemus guma nuo oro filtro ir pirstu patrinus is vidaus yra tepalo - reiskia su motoriuku problemos .
24. Reikia uzvedus varikli uztraukti rankini stabdi ir ijungus begi is leto leisti sankaba. Jei masina pradeda gesti tai gerai, jei ne - tai gali reiksti sankabos degekta t.y. buksuoja sankaba ir artimiausiu metu reiks keisti.
25. Dar perkant automobili reiketu pajungineti pavaras, nes gali buti kad susideveje(s) begio ar daugiau sinchronizatorius.
26. Dar ne esminis dalykas, bet labai daznai pasitaiko, kad niekas netikrina el. langu - o dazniausiai gale jie neveikia. Todel patartina patikrinti.
27. Kebulas: Reikia paziureti tarpus tarp kebulo daliu. Nelygus tarpai rodo buvusi defekta ir nemoksiska darba
28. Patikrinti visus jungiklius, nes kartais tik nuvarius i TA pastebima, kad neveikia valytuvai ar lempos, jau nekalbant apie kruizo kontrole ar klimato valdyma.
29. Patikrinkite ar nenuimtas katalizatorius, nes atliekant technine apziura, katalizatorius butinas.
30. Visiems perkantiems bet kokios markes auto - skirkit laiko variklio isyldymui iki kol isijungs ventiliatorius (ijunkit sviesas, galinio lango pasildyma, tai uzims nedaug laiko). Daznai buna, kad tas ventiliatorius taip ir neissijungia - del elektros ivado pazeidimo arba paties vantiliatoriaus gedimo. Paskui tai priklausomai nuo markes nemazai kainuoja (diagnostika, keitimas arba remontas). Be to isylus varikliui iki reikiamos pagal tehn.charekteristikas temperaturos turi kristi apsukos iki 500-900 aps/min (nuo variklio tipo). Jei jos nekrenta - tai parodo laisvos eigos voztuvo gedima arba termostato (neuzsidaro) gedima, tai papildomos kuro sanaudos ir lesos i remonta.
31. Patarimas: kadangi dazniausiai darinejamos vairuotojo dureles, sulyginkite vairuotojo dureliu virsutini krasta su galiniu dureliu virsutiniu krastu - jei vairuotojo dureles keliais milimetrais zemiau, masina pravaziavus gerokai daugiau negu 100'000 km.
32. Sioks toks budas suzinoti apie automobilio tikraja rida: atkreipkite demesi i automobilio pedalus, jei jie labai susideveje (nusitrynusi virsutine pedalo dalis) ar vairas labai susidevejes, o automobilio rida maza, tai gali buti apgaule.
33. Jei yra galimybe, tai isvaziuokite i kokia ilgesne distancija ir gerai paspauskite akseleratoriaus pedala. Kai sustosite, palukekite keleta minuciu, jei is po variklio lases tepalai, tai jau reiskia, kad kazkur varo tepala - gali buti rimtesnis variklio gedimas.
34. Pirkdami auto siltuoju metu laiku butinai paziurekit kaip sildo auto vidu, nes dazniausiai zmogus suzino ziema, kad jo auto nesildo.
35. Patarimas: Atkreipkite demesi i automobilio stiklus, tiksliau i uzrasus ant jo, kad butu originalus automobilio gamintojo zenklas. Ypac ant klijuojamu stiklu - tai priekinio ir galinio,- jei gamintojo zenkliuko nebus, tai vadinasi stiklas keistas tik idomu del ko (gal dauzta)??? Galima ivertinti ir tai kad stiklas gali buti keistas paimtas originalus is autolauzyno.
36. Tikrinant dyzelinio auto varikli, atidarykite bakeli, kur pilasi ausinimo skystis, jame neturi buti burbuliuku. Jei burbuliuoja - reiskia galvos ar tarpines defekta. Ant laisvu apsuku gali nesimatyti, tai letai tempkite akseleratoriaus trosa ir ziurekite. Variklis turi dirbti graziai be jokiu papildomu garsu, letai spauskite akseleratoriu ir klausykite. Taip pat atidarius dangteli variklio, kur pilami tepalai, tepalu neturi taskyti ir kelti i virsu, tai reikstu, kad ziedam pabaiga, o tai, kad nera kompresijos. Isskyrus atvejus, kai iskart po dangciu stovi grandine, pvz Mercedes Benz, ten ir turi taskyt, tai nuo grandines. Dar - uzsivest dyzelis turi iskart is pirmo suktelejimo ir uzgest iskart tik isjungus.
37. APD (automatines pavaru dezes) testavimas:
1. APD alyva turi buti sviesi ir nedvokti degesiais.
2. Tepalo lygis APD matuojamas veikiant varikliui, pries tai selektoriaus rankena turi buti perjungineta i visus rezimus (P;R;N;D;1;2;3).
3. Tepalo lygis turi atitikti esama tepalo temperatura APD.Temperatura uzrasyta ant matuokles.Jei ant matuokles yra pazymeta tik min ir max riba, tai ikaitusioje dezeje lygis turi buti - iki max ribos.
4. Ijungus D arba R rezima automobilis turi pradeti riedeti ne veliau, kaip po 1,2 s.
5. Sustojus nedideleje ikalneje D rezime automobilis neturi riedeti atgal.
6. Vaziuojant dideliais variklio apsisukimais, rezimais 3;2;1 staiga atleidus akseleratoriaus pedala turi jaustis automobilio stabdymas (selektoriaus rankenos neperjunginekite jei variklio apsisukimai virsija 4 000 per min, ir aplamai nejunginekite masinai vaziuojant tai nesuklysite ir netycia nesulauzysite dezes).
7. Yra daugiau APD testu, bet jie pavojingi paciai APD.
38. Pastatykite automobili lygioje vietoje ir istiesintais priekiniais ratais. Patikrinkite priekines ir galines asies vaziuokle. Pridekite po 2,3 ar 4 pirstus kiek telpa (tarp rato ir kebulo) ir palyginkite kitos puses - jei yra skirtingi tarpai vadiansi galejo buti dauzta ar sutrenkta gerokai vaziuokle.
39. Perkantiems automobili su hidropneumatine (hidroaktyvine) pakaba(Citroen):
1. Ilgai stovejes automobilis neturi buti visiskai "nukrites" ant zemes. Citoenai turintys papildoma sfera galui palaikyti "nekrenta" ilgiau.
2. Uzvedus varikli po keleto sekundziu citroenas pradeda keltis i nustatyta aukscio padeti.Pasikelus priekinei ir galinei pakabai variklio skyriuje is slegio reguliavimo voztuvo pasigirsta "trakstelejimai" - voztuvo atsidarymai. Jie turi kartotis kas 20 s. Jei voztuvas "traksi" kas 2-5 s., vadinasi pagrindine hidroakumuliatoriaus "kriause" netvarkoj.
3.Uzgesinus varikli ciroenas neturi is kart "kristi". Po 10-20 s.variklio uzgesinimo pastacius aukscio reguliatoriaus rankenele i aukstesne padeti automobilis turi aktyviai pasikelti aukstyn.Jei to nevyksata - velgi netvarkingas hidroakumuliatorius .
4.Jei vaziuojant normalia aukscio padetimi automobilio pakaba yra labai kieta ir nesusvelnina kelio nelygumu tai reiskia, kad sferose nepakanka azoto slegio.
5.Hidraulinio skyscio lygis matuojamas cirtoena pakelus i auksciausia padeti veikiant varikliui. Norma - geltona plude tarp dvieju bruksniu. Plude yra ant hidraulinio LHM skyscio bako. LHM skystis turi buti sviesiai zalias ir skaidrus. Uzterstas, pasenes skystis gali buti eiles gedimu priezastimi.
6.Demesio! LHM hidraulinis skystis aptarnauja pakaba, vairo stiprintuva, stabdziu sistema todel gedimas vienoje is sistemu gali visas jas padaryti neveikianciomis.Taip pat vienos sistemos defektai atsiliepia kitu agregatu darbui, todel nepirkite automobilio, kuris keistai elgiasi (krenta arba kilnojasi)stabdant ar sukiojant vaira.
40. Visada pasikele kapota paziurekit ar yra amortizatoriu apsauginiai dangteliai(kuriuos pamirsta uzdet pakeiciant). Virsutine sparnu dalis, kuri yra po kapotu ji uzdarius - turi buti lygi lygutele, nes buna kad nuo kapoto uzdarinejimu atsoka dazai ir neryskiai matosi, kad sparnas dazytas, o kapotas daznai atidarinejamas - tai reiskia ir dauzta ir kad daznai genda. Pati kebula labai atidziai apziurekite - jis turi buti lygus lygutemis, o jei matosi mili bangeles - reiskia dazyta, o tai ir dauzta ar keista. Variklis geriau kad neplautas - nes matosi tepalu zymes ir jo isbegimo vieta. Pasukus vaira iki galo negali girdetis cypimo. Turi uzti tik stiprintuvo varikliukas. Daznai apgaudineja del ABS. Tokiu atveju isibegejat ir stabdot staigiai - jei ciuozia tai nera abs (arba neveikia), o jei sokineja tai yra abs. Beto vairas jei nelygiai stovi, o ratai lygiai,- tai reiskia arba trauke sulankstyta arba reikia suvedimo. Su pirstu stipriai patryne kebula turi buti svaru, o jei pirstas pasidengia slidziu sluoksniu - tai reiskia poliruota ir taip bandoma paslepti nezymius ibrezimus. Patarimas - pirkdami automobili nepagailekit 30 minuciu jos apziurai.
41. Pries pirkdami auto isitikinkite, kad priekiniu faru sviesos spektras sklinda i desine aukstyn nuo centro, o ne i kaire aukstyn, kaip auto pritaikytu vazineti kaire kelio puse (UK variantas). Retkarciais taip nutinka, kai bandoma sutaupyti atstatinejant dauzta tr. pr. ir renkantis detales kurios yra isardytos is auto kuriose vairas desineje puseje. Jei tech apziura pamatys, o jie tikrai pamatys, tai jums teks gaisti savo brangu laika ieskant kitos faros (faru) bei leisti savo sunkiai uzdirbtus pinigus. Beja nervai neatsistato
(Atsiunte Vytautas)
42. Perkant naudota automobili reikia zvilgtelet i priekinius ijungtus zibintus ir stebet ar jie pilnai apsisviecia, ar nera rudu demiu. Priesingu atveju tai reiks isdegusius zibintu reflektorius ir tokiu atveju zibintai tamsoje gali sviest kaip prozektoriai - i viena taska. (Atsiunte Sharas)
43. Ijunkite ventiliatoriu didziausiu pajegumu ir prie ventiliacines angos pauostykite ar nera degesiu smarves, o dar baisiau dumu. Taip pat paziurekite ar nera isluzusios ventiliacines sachtos sklendes, ar jos uzsidarineja.
44. Del variklio galvutes tarpines nesandarumo nustatymo: esant tarpines defektui ausinimo sistemos zarneles tampa labai kietos is kart uzvedus varikli, ausinimo skyscio lygis stipriai mazeja, dirbant varikliui ji gali varyti lauk per issipletimo bakelio voztuva. Normaliom salygom ausinimo sistemos zarneles turi buti pakankamai kietos, nes sistemoje susidaro gan didelis slegis, koks jis rasoma ant bakelio kamscio, virsslegis yra "nuleidziamas" voztuvo pagalba, kuris yra bakelio kamstyje. Pagrindiniai trukusios tarpines pozymiai - burbulai issipletimo bakelyje, traukiant akseleratoriaus trosa, tai labai gerai matosi, bakelis turi buti atviras, tepalo spalva, antifrizo konsistencija, nesildo salono peciukas esant nedidelem apsukom, netolygus variklio darbas (nedirba cilindras-ai). O slegio turi but ir tvarkingoj sistemoj, tai itakoja ausinimo efektyvuma.(Atsiunte vytas0166)
45. Dar apie automatine deze. Jei masina perkat "nuo tralo", automatine pavaru deze tikrinama taip: ijungiama D padetis, nuspaudziami stabdziai ir palengva keliami variklio sukiai iki 2500. Neturi jaustis jokios pasalines vibracijos.
Vienas pagrindiniu dalyku, i kuri kreipiamas didelis demesys, – automobilio rida. Nereiketu pasitiketi vien tuo, ka rodo kilometru skaitiklis. Buves automobilio savininkas rankiniu graztu galejo pakeisti jo rodmenis. Vertinant automobilio bukle, nereiketu spresti vien pagal tai, kiek nuvaziuota kilometru. Demesi reiketu kreipti i daugeli kitu dalyku:
Kebulas – pati brangiausia automobilio dalis. Keletas pozymiu gali rodyti, ar automobilis buvo remontuotas: nevienodi tarpai tarp kebulo detaliu (pasitaiko ir naujuose rusiskuose automobiliuose), nesutampancios kebulo daliu plokstumos, dazu zymes ant nedazomu detaliu (stiklu ir duru guminiu tarpiniu, buferio, padangu ir ratlankiu). Visa tai byloja apie avarija, kurioje galbut buvo automobilis. Taip pat reiketu apziureti duru, kapoto ir bagazines dangcio vyrius, juos laikancius varztus. Pastebejus ibrezimu, galima itarti, kad jie buvo ardyti. Specialia iranga ir pagal rudziu kieki ir poveiki galima nustatyti automobilio amziu. Pasak zinovu, per metus necinkuotas kebulas del rudziu poveikio suploneja 0,1 mm. Vazinejant automobiliu ziema ir laikant ji siltame garaze, korozija aktyvesne. Prastesnes kokybes automobiliuose, kurie neturi geros antikorozines dangos, rudziu demes galime pastebeti po keleriu metu. Beje, pagal rudziu demes galima rasti perdazyta kebulo vieta. Ten rudziu atsiranda pirmiausia.
Automobilio langu stiklai. Pagal juos galima spresti apie ivykusia avarija. Stiklo zymoje visuomet nurodoma pagaminimo data. Ja galima palyginti su automobilio pagaminimo data. Nevienodos datos ant soniniu ir uzpakalinio automobilio stiklu turetu kelti itarima, kad automobilis buvo avarijoje. Maziau demesio reiketu skirti priekinio stiklo pagaminimo datai. Juos daznai suskaldo is po priekyje vaziuojancio automobilio ratu isleke akmenys. Priekiniai stiklai daznai keiciami del ibrezimu ar itrukimu.
Variklis – kita labai brangi automobilio dalis. Kompresija (degimo kameros suspaudimo laipsnis) – vienas svarbiausiu variklio kokybes parametru. Senesnes gamybos automobiliuose, ypac pagamintuose Rusijoje, kompresijos sumazejimas 1–1,5 kg/cm reiskia, kad automobilio rida galetu buti nuo 80 tukst. iki 100 tukst. kilometru. Sklinda melsvas dumas is ismetimo vamzdzio – automobilio rida bus didesne negu 80 tukst. kilometru. Patekes i oro filtra tepalas ar retkarciais is karterio zarnos sklindantys dumai rodo, kad automobilio rida virsija 100 tukst. kilometru. Jei, isjungus karterio ausinima, kai variklio apsuku daznis minimalus, CO kiekis ismetamosiose dujose kinta, taip pat galima teigti, kad automobilis nuvaziaves per 100 tukst. kilometru. Jei triuksmingai dirba vandens siurblys ar generatoriaus guoliai skleidzia triuksma, taip pat vertetu pagalvoti apie ju nusidevejima. Gan tikslus variklio amziaus rodmuo – stumokliu ir variklio voztuvu bukle. Juos ivertinti galesite isarde varikli. Vienas budu - pasinaudoti endoskopu.
Butina atkreipti demesi i tai, kaip veikia pavaru deze. Jei triuksmingai dirba guoliai, blogai veikia sinchronizatorius, – automobilis bus nuvaziaves daugiau negu 80 tukst. kilometru. Pakabos ir vairo mechanizmo dalys lyginant su kitomis yra nebrangios, nusidevejusias galima lengvai pakeisti. Nusidevejima ypac didina guminiu sarnyru apsaugu itrukimai, nes ant sarnyro patenka purvo. Pagal tai, kokios ir kiek daliu yra pakeista, galima speti automobilio amziu. Vairo kryzmes keiciamos kas 30–40 tukst. kilometru, visa vairo mechanine dalis keiciama kas 100–120 tukst. kilometru.
Butina ivertinti stabdziu sistemos nusidevejima. Rusiskuose ar senesnes gamybos automobiliuose stabdziu diskus reikia keisti nuvaziavus 70–80 tukst. kilometru. Uzpakalines trinkeles nusidevi nuvaziavus 60–80 tukst. kilometru. Kaip veikia stabdziai, galima isitikinti patikrinus rankini stabdi. Jei jo nepavyksta sureguliuoti taip, kad, pastacius automobili nuokalneje ir uztraukus rankini stabdi, jis neriedetu, galima itarti, kad trinkeles yra gerokai nusitrynusios.
Ne visi isvardyti automobilio ivertinimai gali buti tikslus. Tiketina, kad nuvaziuoti kilometrai gali buti ivertinti netiksliai (paklaida gali svyruoti 10–20 tukst. kilometru), taciau sie pastebejimai gali padeti apsispresti ir nesuklysti perkant nenauja automobili.